Padovanok Landjord narystę Kalėdų proga

Slapukai ir matavimas

Norėtume naudoti slapukus ir panašias technologijas statistikai, kad matytume, kaip svetainė naudojama, ir galėtume ją tobulinti, ir rinkodarai, kad Google, Meta (Facebook ir Instagram) ir TikTok galėtų matuoti ir taikyti mūsų reklamas. Svetainė veikia vienodai, nesvarbu, ką pasirinksi, o savo pasirinkimą visada gali pakeisti puslapio apačioje, skiltyje „Slapukų nustatymai“.

Google žyma įkeliama dar prieš tau pasirenkant. Kol nesutiksi, ji siunčia Google pranešimus be slapukų: puslapio adresą, laiką, tavo naršyklės tipą ir tai, kad sutikimas neduotas. Tavo IP adresas taip pat pasiekia Google, kaip ir lankantis bet kurioje svetainėje. Google naudoja šiuos pranešimus bendrai statistikai ir reklamos rezultatams apskaičiuoti. Kaip tvarkome tavo duomenis, gali perskaityti mūsų privatumo politikoje.

Daugiau apie slapukus
Pereiti prie turinio
Smėlio spalvos palapinė ir žmogus laukymėje tarp eglių.

Gamta ir sveikata

Gamtos terapija: 5 paprasti būdai į didesnę ramybę ir stipresnį ryšį su gamta

Penki nedideli pratimai, kurie padeda lengviau rasti ramybę ir stipresnį ryšį su gamta, net ir per įtemptą kasdienybę.

Andreas Groth Clausen6 min. skaitymo

Trumpai

  • Gamtos terapijos šaknys siekia japonų miško maudynes shinrin-yoku, atsiradusias 1982 m.
  • Buvimas gamtoje aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda kūnui atsipalaiduoti.
  • Nereikia maudytis žiemą: kelios minutės gamtoje kasdien daro skirtumą.
  • Penki Landjord patarimai: dėmesingumas, įsižeminimas, tavo pojūčiai, tyla ir rūšių pažinimas.

Girdėjome tai daug kartų: gamta gali nuraminti nervų sistemą ir padėti sumažinti stresą. Vis dėlto užimtoje kasdienybėje gali būti sunku sukurti tikrą ryšį su gamta – ypač jei miško, paplūdimio ar jūros neturi čia pat už durų.

Galbūt pažįsti nerimo, jėgų stokos ar nuolat budrios nervų sistemos jausmą. Žinome, kad nutolome nuo gamtos. Žinome, kad turėtume pasivaikščioti prieš pasiimdami vaikus, užuot skubėję ar naršę telefone. Taip daro dauguma mūsų – galbūt mums tiesiog trūksta konkrečių metodų. Paprastų būdų, kuriuos galime įtraukti į kasdienybę ir kurie nesudėtingai sukuria tą ryšį su gamta, kurio iš tiesų ieškome.

Vaizdas iš oro: automobilis ir palapinė prie siauro ežero dauboje.

Kodėl gamta veikia tavo nervų sistemą

Gamtos terapijos šaknys – japonų miško maudynių koncepcija, arba shinrin-yoku. Metodą 1982 m. pristatė Japonijos miškų ministerija kaip būdą pagerinti gyventojų sveikatą ir kartu sustiprinti šalies miškų apsaugą – remiantis ilga japonų tradicija gamtą laikyti gijimo šaltiniu.

Kai būname gamtoje, aktyvuojama parasimpatinė nervų sistema, kuri padeda kūnui atsipalaiduoti, atsigauti ir virškinti. Tai dalis paaiškinimo, kodėl gamta gali būti veiksmingas kelias į mažesnį stresą ir ramesnį, natūralesnį gyvenimo ritmą.

Čia svarbų vaidmenį atlieka klajoklis nervas. Jis eina nuo kaukolės pagrindo, už ausų, žemyn kaklu ir per krūtinę, kur šakojasi į plaučius, širdį, virškinamąjį traktą ir kitus organus. Kadangi nervas susijęs su plaučiais, kvėpavimas yra vienas tiesiausių būdų jį aktyvuoti. Kai sistema aktyvuojama, pulsas sulėtėja, kraujagyslės išsiplečia, virškinimas suaktyvėja, o raumenys atsipalaiduoja – visa tai padeda kūnui atkurti energiją ir atstatyti audinius.

Gamtos terapijos tyrimai

Sus Sola Corazon straipsnyje svetainėje Videnskab.dk aprašė, kaip gamtos terapija veikia nuo streso. Anot jos ir kolegų tyrimų, metodą taikantiems žmonėms ji suteikia geresnę psichologinę savijautą, mažiau perdegimo ir mažiau nedarbingumo dienų bei apsilankymų pas gydytoją.

Nebūtina maudytis žiemą, kad pajustum poveikį

Šiandien daug žmonių gamtos ieško per žiemos maudynes, žygius ar plaukimą baidare, ir tai gali būti puikūs būdai stiprinti kūną ir protą. Bet tai neturi būti ekstremalu, fiziškai sunku ar daug laiko reikalaujantis dalykas. Nebūtina keisti atostogų kelionės žygiu, jei mieliau atsipalaiduotum prie baseino su šeima – ir tai neturi būti žiemos maudynės, jei negali pakęsti minties apie šaltą vandenį.

Iš tiesų gali gana daug sustiprinti savo ryšį su gamta ir savijautą vos keliomis minutėmis gamtoje kasdien. Tai gali būti pakeliui pasiimti vaikų, 10 minučių balkone po vakarienės ar 5 minutės lauke per pietų pertrauką. Arba nedidelis 20 minučių užsiėmimas savaitgalį su partneriu, draugu ar vaikais, kuris skleidžia buvimo čia ir dabar ir gamtos džiaugsmo ratilus tiems, kuriuos myli.

Galbūt tereikia pakeisti dėmesio kryptį.

Landjord 5 patarimai stipresniam ryšiui su gamta

Štai 5 paprasti pratimai ryšiui su gamta stiprinti. Gali juos prisiminti kitą kartą, kai lankysiesi vienoje iš mūsų gamtos stovyklaviečių – Žiūrėk mūsų paprastas stovyklavietes Danijoje.

Išbandyk vieną punktą šį mėnesį, o kitą – kitą mėnesį. Nusiraminimas neturi kelti daugiau streso – tempą nustato tavo gyvenimas ir tavo poreikiai. Viskas gerai.

Vaizdas iš oro: palapinės ir automobilis prie upelio palei lauką.

1. Sąmoningumas – pakeisk dėmesio kryptį

Būk čia ir dabar lauko erdvėse, kuriose judi. Žiūrėk aukštyn, o ne žemyn, ir stebėk. Kur esi dabar? Pajusk, kaip pėdos liečia pagrindą ir kaip juda visas kūnas. Būk dėmesingas ir tam, kas išorėje, ir tam, kas viduje – pažiūrėk, ar pastebi ką nors nauja kraštovaizdyje. Jei kasdien trumpai tai darysi, pakeisi savo buvimo pasaulyje būdą ir lengviau paleisi minčių sūkurį ir įtemptas mintis apie darbus, kuriuos turi spėti – arba nespėjai. Galbūt net pajusi, kad kvėpavimas pagilėja, taip aktyvuosi klajoklį nervą ir padėsi kūnui atsistatyti.

2. Įsižeminimas – užmegzk fizinį kontaktą su žeme

Nusiauk batus ir nusimauk kojines ant žolės. Pajusk pagrindą, giliai įkvėpk ir galbūt užsimerk. Elektronai iš žemės sugeriami per daugiau nei 200.000 nervinių takų tavo pėdoje ir, kaip teigiama, gali sumažinti uždegimą, pagerinti miego kokybę ir energijos lygį, sumažinti stresą ir sustiprinti kraujotaką.

3. Naudok savo pojūčius – 5 minutes per dieną

Atsigulk miške, parke, balkone ar sode. Užsimerk ir kvėpuok per nosį. Ką girdi – ir kaip toli? Koks garsas arčiausiai? Ką jauti ir kokius kvapus užuodi?

Pabūk čia šiek tiek laiko ir pažiūrėk, kiek ilgai gali išbūti užsimerkęs – kaskart truputį iššauk save. Tada atsimerk ir pastebėk ir smulkias detales, ir platų horizontą. Toliau jausk kūną ir kvėpuok per nosį. Gali tyliai paniūniuoti melodiją.

Jei tau reikia konkrečios vietos praktikuotis, Terapihaven Vestre Kirkegård kapinėse savaitgaliais atvira visiems – tai erdvė, sukurta pojūčiams ir tylai.

4. Tyla – rask ramybę judėdamas

Pasivaikščiok tyloje ir palik telefoną namie. Pastebėk, kur keliauja tavo sąmonė ir kas nutinka, kai įsiklausai į save. Gali sau pasakyti: "Paleidžiu šią dieną" ir "Esu čia ir dabar."

Nedidelis iššūkis galėtų būti pasivaikščiojimas parke su partneriu ar draugu nekalbant – skirk tam 10 minučių. Yra ir bendruomenių, kurios kartu vaikšto ir atlieka įvairius sąmoningumo pratimus, pvz., Københavns Kommune programa Rute til ro ir Natur Refugium su savo miško maudynėmis ir renginiais.

5. Užmegzk ryšį su gamta – susipažink su rūšimis

Kiekvieną savaitę susipažink su nauju augalu ir pažiūrėk, ar gali jį rasti savo apylinkėse. Galbūt susikurk mažą dienoraštį su naujomis augalų pažintimis, dienos užrašais, patirtimis ir susitikimais – arba įspausk lapą ar žiedą tarp puslapių.

Taip pakeisi dėmesio kryptį ir naudosi gamtą dienos mintims ištirpdyti, kartu kurdamas ryšį su aplink tave esančiomis gyvomis būtybėmis. Tokia knyga kaip Danmarks Natur: Vilde planter (autorė Dorte Rhode Nissen) gali būti gera pradžia, jei nori daugiau žinių kelionei.

Nori giliau pasinerti į gamtos terapiją?

Kartais reikia daugiau nei gerų kasdienių įpročių – galbūt tau reikia gerai susipurtyti ir pagalbos atkuriant savo ryšį su gamta. Yra keletas privačių mokymų ir kursų, kurie suteikia ir profesinį, ir asmeninį ugdymą santykio su gamta srityje.

Fri Natur siūlo gamtos terapijos programas, skirtas žmonėms, kenčiantiems nuo streso ir depresijos. Nina Lerche sukūrė mokymus Naturterapeutisk Mindfulness, tai vienerių metų programa, stiprinanti ir psichikos sveikatą, ir ryšį su gamta, su prieiga prie bendruomenės, mokomosios medžiagos ir specialistų bei gamtos mylėtojų vedamų užsiėmimų, o jos metu gali tapti sertifikuotu instruktoriumi. Ji taip pat veda tinklalaidę Naturens Stemmer, jei nori įsiklausyti į šią temą.

Jei mieliau nori skaityti, Naturterapi (autorius Lasse Thomas Edlev) ir Naturdannelse (autoriai Nikolaj Voldum Ahlburg ir Line Beck) yra geri pasirinkimai tolesniam skaitymui, kupini žinių ir pratimų, padedančių priartinti gamtą prie tavo gyvenimo.

Lengvai pradėk kurti ryšį su gamta

Vaizdas iš oro: ežeras ir laukai žemoje saulėje.

Svajoji apie daugiau netrikdomų gamtos patirčių su draugais ar šeima, bet pritrūksti laiko, kai reikia suplanuoti žygį? Su Landjord naryste gauni prieigą prie jau beveik 28 skirtingų gamtos stovyklaviečių visoje Danijoje.

Tai paprastas ir pigus būdas padaryti nedidelę pertrauką nuo kasdienio streso ir įprastos rutinos, o kartu puiki proga išbandyti kai kuriuos aukščiau aprašytus metodus. Jei abejoji dėl įrangos, parengėme gidą, ko tau reikės – Pakavimo sąrašas: ko reikia stovyklavimui gamtoje?

Tikimės, kad skirsi kelias minutes lauke, kad paleistum dienos įspūdžius ir rastum ramybę kūne – padedamas gamtos, kuri yra ir tavo viduje, ir visur aplink tave. Ačiū, kad skaitei.

Ar straipsnis buvo naudingas?

Šaltiniai

  1. Videnskab.dk: Stresas: ar gamtos terapija veikia taip pat gerai kaip tradicinis gydymas? Apie Sus Sola Corazon tyrimus. videnskab.dk

Andreas Groth ClausenLandjord įkūrėjasAndreas įkūrė Landjord ir yra Landjordejere asociacijos pirmininko pavaduotojas. Jis rašo apie nakvynę gamtoje, apie taisykles ir apie žemės savininkus, kurie užleidžia vietos gamtai.

Dalytis el. paštu