Padovanok Landjord narystę Kalėdų proga

Slapukai ir matavimas

Norėtume naudoti slapukus ir panašias technologijas statistikai, kad matytume, kaip svetainė naudojama, ir galėtume ją tobulinti, ir rinkodarai, kad Google, Meta (Facebook ir Instagram) ir TikTok galėtų matuoti ir taikyti mūsų reklamas. Svetainė veikia vienodai, nesvarbu, ką pasirinksi, o savo pasirinkimą visada gali pakeisti puslapio apačioje, skiltyje „Slapukų nustatymai“.

Google žyma įkeliama dar prieš tau pasirenkant. Kol nesutiksi, ji siunčia Google pranešimus be slapukų: puslapio adresą, laiką, tavo naršyklės tipą ir tai, kad sutikimas neduotas. Tavo IP adresas taip pat pasiekia Google, kaip ir lankantis bet kurioje svetainėje. Google naudoja šiuos pranešimus bendrai statistikai ir reklamos rezultatams apskaičiuoti. Kaip tvarkome tavo duomenis, gali perskaityti mūsų privatumo politikoje.

Daugiau apie slapukus
Pereiti prie turinio
Smėlio spalvos palapinė žydinčioje pievoje prieš šviesą.

Gidai ir taisyklės

Ar Danijoje galima laisvai stovyklauti?

Kemperinė priekaba, autonamelis, stogo palapinė ar palapinė – štai taisyklės, kurios galioja, kai nori nakvoti Danijos gamtoje. Ir kur tai iš tikrųjų leidžiama.

Andreas Groth Clausen · 15 min. skaitymo

Trumpai

  • Laukinis stovyklavimas Danijoje neleidžiamas: nėra tokios visuotinės teisės į gamtą kaip Švedijoje ar Norvegijoje.
  • Teisėtai pastatytame automobilyje ar kemperyje gali miegoti, taip pat ir poilsio aikštelėse, jei nieko neišskleidi lauke.
  • Išskleista stogo palapinė ar pakeliamas stogas laikomi stovyklavimu, taip pat stovėjimo ir poilsio aikštelėse.
  • Su palapine: kempingai, privati žemė su leidimu, primityviosios stovyklavietės ir 292 valstybiniai miškai pagal 1-⁠2-⁠3 taisyklę.

Ne visur. Danijoje nėra tokios teisės laisvai stovyklauti gamtoje kaip Švedijoje ir Norvegijoje, todėl palapinės negalima statyti bet kur. Su palapine gali nakvoti kempinguose, privačioje žemėje su savininko leidimu, Naturstyrelsen primityviosiose stovyklavietėse ir 292 valstybiniuose miškuose, kuriuose leidžiama laisvai statyti palapines. Pastatytoje transporto priemonėje gali miegoti teisėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Nakvoti Danijos gamtoje nėra lengva. Taisyklės priklauso nuo to, kuo miegi ir kur sustoji. Todėl galiojančias taisykles surinkome vienoje vietoje – kad prieš išvažiuodamas žinotum, kas leidžiama.

Nakvynė automobilyje ar kemperyje: stovėti galima, stovyklauti ne

Danijoje gali miegoti savo automobilyje, kemperyje ar autonamelyje, jei jis pastatytas teisėtai. Svarbiausia, kad tavo buvimas liktų stovėjimu ir nevirstų stovyklavimu.

Miegojimas automobilyje laikomas stovėjimu

Danijos kelių eismo įstatymas (færdselsloven § 2 p. 18) stovėjimą apibrėžia kaip „bet kokį transporto priemonės palikimą su vairuotoju arba be jo“. Ar tuo metu miegi automobilyje, nesvarbu.

Taip rašoma ir gairėse, kurias 2024 m. birželį savivaldybėms ir kemperių organizacijoms parengė Vejdirektoratet, Naturstyrelsen ir dar trys Danijos institucijos (Vejledningsnotat om autocampere). Jei stovi pagal bendrąsias stovėjimo taisykles ir vietos ženklus, gali likti: gatvėje, stovėjimo aikštelėje, poilsio aikštelėje, uoste, prie muziejaus ar bendro važiavimo aikštelėje. Ir toliau: „Taip pat leidžiama pailsėti kemperio miegamojoje kabinoje.“ (išversta iš danų kalbos)

Kai kuriose kelionių svetainėse rašoma, kad nakvoti stovėjimo aikštelėse Danijoje apskritai draudžiama. Institucijų gairėse to nėra. Draudžiama ten, kur tai draudžia ženklai ar vietos taisyklės.

Kada stovėjimas tampa stovyklavimu

Gatvėse ir stovėjimo aikštelėse nieko negali pasistatyti lauke. Be ženklo ar žemės savininko leidimo, pagal gaires, negalima:

  • pastatyti prieangio palapinės ar išskleisti markizės,
  • išskleisti stogo palapinės ar pakeliamo stogo („tagluer, som muliggør overnatning“),
  • išsinešti stalo ir suolų, kempingo kėdžių ar grilio.

Paprasta taisyklė: miegoti galima, išsiskleisti ne. Pavyzdys iš Danijos planavimo skundų komisijos (Planklagenævnet, byla 20/14110) sprendimo: uosto teritorija buvo laikyta stovėjimo aikštele, o ne kempingu, be kita ko, todėl, kad niekas nemokėjo už buvimą, žmonės paprastai stovėjo trumpiau nei 24 valandas, o ženklai reikalavo nakčiai suvynioti markizes ir susinešti stalus bei kėdes.

Poilsio aikštelės

Poilsio Danijoje nereglamentuoja nei kelių eismo įstatymas, nei kelių teisė, nei kempingų taisyklės. Institucijoms poilsio aikštelė yra tokia pati stovėjimo aikštelė kaip ir visos kitos (gairės, p. 6 ir 13).

Danijos kemperių asociacija Dansk AutoCamper Forening atsargesnė: trumpai pailsėti greitkelio poilsio aikštelėse galima, bet nakvoti paprastai ne, o daugelyje poilsio aikštelių yra ženklai su didžiausia stovėjimo trukme (DACF, 2024 m. liepa). Nei vieni, nei kiti nemini draudimo visoje šalyje. Svarbu tai, ką sako ženklas vietoje.

Vietos draudimai ir ženklai

Gairėse nenurodyta jokia visoje šalyje galiojanti didžiausia stovėjimo trukmė. Savivaldybė, o valstybiniuose keliuose Vejdirektoratet, policijai sutikus gali nustatyti savo taisykles: rezervuoti vietas tam tikroms transporto priemonėms, riboti stovėjimo laiką arba uždrausti stovėti tam tikromis valandomis, pavyzdžiui, „nuo 23 iki 7 val.“. Tokios taisyklės nurodomos ženkluose arba vietos stovėjimo taisyklėse (bekendtgørelse), kurias rasi savivaldybės svetainėje ir Vejdirektoratet svetainėje.

Du pavyzdžiai:

  • Tønder savivaldybėje nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. gyvenvietėse nuo 22 iki 6 val. draudžiama stovėti transporto priemonėms, sveriančioms daugiau nei 3 500 kg, ir priekaboms, sveriančioms daugiau nei 2 000 kg (Tønder Kommune).
  • Fanø saloje priekabos ir kemperinės priekabos iki 2 000 kg gali stovėti ne ilgiau kaip 24 valandas, o visoje saloje draudžiama stovėti „su specialiai įrengtomis transporto priemonėmis reklamos ar nakvynės tikslais“ (išversta) (Fanø stovėjimo taisyklės).

Privačiose stovėjimo aikštelėse ir privačiuose keliuose sprendžia savininkas, dažnai per privačią stovėjimo bendrovę su savo kontrolės mokesčiais.

Kemperinė priekaba

Su kemperine priekaba Danijoje stovyklauti galima tik kempinge. Vienintelė nuolatinė išimtis yra stovyklavimas ūkyje: prie ūkio gyvenamojo namo, kaip papildoma veikla šalia žemės ūkio, gali stovėti ne daugiau kaip trys stovyklavimo vienetai, ir ūkiui nereikia kempingo leidimo (gairės, p. 12).

Privačioje žemėje tai galima tik labai ribotai. Kas žemę stovyklavimui suteikia komerciškai arba ilgiau nei šešias savaites per metus, tam reikia savivaldybės leidimo. O privačiame kelyje per paplūdimį, kopas, mišką ar nedirbamą žemę savininkas gali leisti stovėti, bet ne stovyklauti (gairės, p. 5 ir 17).

O ar galima miegoti kemperinėje priekaboje, paliktoje viešoje stovėjimo aikštelėje? Institucijų gairės kalba tik apie kemperius. Danijos kemperinių priekabų asociacija Dansk Caravan Union mano, kad kelių eismo įstatymas apskritai nedraudžia nakvoti pastatytoje transporto priemonėje, jei buvimas neprimena stovyklavimo (DCU). Tai asociacijos nuomonė, o ne oficialus institucijos atsakymas. Be to, atkreipk dėmesį į vietos taisykles priekaboms, kaip Fanø ar Tønder.

Kempingo priekaba su prieangiu ir žalias automobilis tarp medžių.
Kemperinės priekabos vieta yra kempinge – arba privačioje žemėje su savininko leidimu.

Kemperis ir autonamelis: ar galima nakvoti gamtoje?

Danijoje su kemperiu už kempingo ribų nakvoti gali tik tiek, kiek tai yra stovėjimas: teisėtoje stovėjimo aikštelėje, nieko neišskleidus lauke ir laikantis ženklų. Institucijoms kiekvienas kemperis yra „autocamper“, nesvarbu, ar jis sveria daugiau, ar mažiau nei 3 500 kg, ir jam galioja tos pačios taisyklės kaip kitoms motorinėms transporto priemonėms (gairės, p. 5; Naturstyrelsen).

Gamtoje taip sustoti negalima. Danijos lankymosi gamtoje taisyklės leidžia tau vaikščioti paplūdimiais, miškais ir kopomis, bet ne įvažiuoti ten motorine transporto priemone. Paplūdimiuose, miškuose ir parkuose, prie gamtos centrų ir gamtinėse teritorijose negali nei važiuoti, nei stovėti, nebent eismas motorinėmis transporto priemonėmis ten leidžiamas. Pravažiuojamais keliais per šias teritorijas važiuoti gali, jei tai nedraudžiama (gairės, p. 16 ir 20).

Kur gali sustoti vietoj to:

  • Kemperių aikštelės (autocamperpladser). Danijos teisėje tokios sąvokos nėra. Praktiškai tai stovėjimo aikštelės ir kempingo mišinys, dažnai mokamas. Danijos kempingų asociacijos Camping Outdoor Danmark duomenimis, kemperių vietas turi 408 kempingai, ir niekur Danijoje iki artimiausio nėra daugiau nei maždaug 20 km (frf.dk).
  • Stellplatz Danmark. Kemperių asociacijos Dansk AutoCamper Forening žemėlapis žada daugiau nei 900 nemokamų nakvynės vietų. Tai žiniatinklio programėlė, kurią įsidiegi per naršyklę ir kurioje gali pasirinkti kalbą (stellplatzdanmark.dk).
  • Stovyklavimas ūkyje, ne daugiau kaip trys vienetai, kaip ir su kemperine priekaba.

Stogo palapinė

Išskleista stogo palapinė yra stovyklavimas, net jei automobilis pastatytas teisėtai. Gairėse minimos „į palapinę panašios konstrukcijos ant stogo“ ir „tagluer“, t. y. stogo palapinės ir pakeliami stogai (gairės, p. 17 ir 21; Naturstyrelsen). Pagal pažodinę formuluotę tai galioja ir pakeliamam kemperio stogui, pavyzdžiui, VW California.

Tamsus automobilis su atidaryta palapine ant stogo aukštoje žolėje.
Išskleista stogo palapinė laikoma stovyklavimu, net kai automobilis pastatytas teisėtai.

Taigi stovėjimo aikštelėse, poilsio aikštelėse ir prie kelio stogas lieka uždarytas. Išskleisti palapinę ant stogo gali kempinge arba privačioje žemėje su savininko leidimu. Į valstybinius miškus automobiliu nepateksi: ten eismas motorinėmis transporto priemonėmis draudžiamas.

Palapinė: kur Danijoje galima statyti palapinę

Su palapine turi daugiausia galimybių: kempingai Danijoje, privati žemė su savininko leidimu ir valstybinės gamtos agentūros Naturstyrelsen siūlomos vietos.

Visur kitur palapinės statyti negalima. Paplūdimiuose ir pakrantėse, kopose, miškuose, nedirbamoje žemėje ir prie kelių bei takų atvirame kraštovaizdyje draudžiama statyti palapines ir panašius dalykus (lankymosi gamtoje įsakymo § 28 p. 8), nebent savininkas leidžia.

Primityviosios stovyklavietės ir pastogės

Daugelyje Naturstyrelsen miškų yra primityviųjų stovyklaviečių (primitive overnatningspladser), t. y. paprastų vietų nakvynei gamtoje (Naturstyrelsen):

  • Jos nemokamos, skirtos nakvynei ir laužui.
  • Gali likti iki dviejų naktų iš eilės.
  • Jos skirtos pavieniams žmonėms, šeimoms ir nedidelėms grupėms.
  • Kai kuriose stovi pastogės (shelters). Jas gali užsisakyti iš anksto arba naudotis principu „kas pirmesnis, tas gudresnis“. Kai kurias galima užsisakyti prieš tris mėnesius svetainėje book.naturstyrelsen.dk. Užsakymas galioja tik pastogei, ne visai vietai, nuo 12 val. atvykimo dieną iki 12 val. kitą dieną. Patvirtink jį ne vėliau kaip prieš šešias dienas ir atvyk iki 20 val.
  • Jei pastogė užimta, šalia gali pasistatyti savo palapinę.

Pagal 2026 m. rugpjūčio 18 d. Naturstyrelsen pranešimą spaudai yra 282 primityviosios stovyklavietės, 576 pastogės, iš kurių 373 reikia užsisakyti iš anksto, ir 74 stovyklavietės organizuotoms 15 ar daugiau žmonių grupėms (pranešimas spaudai). Be to, yra savivaldybių, asociacijų ir privačių asmenų pastogių: Danijos lauko veiklų organizacijų skėtinė organizacija Friluftsrådet 2024 m. suskaičiavo daugiau nei 2 000 pastogių Danijoje (Friluftsrådet). Vietas rasi žemėlapyje svetainėje udinaturen.dk.

Laisvas palapinių statymas 292 valstybiniuose miškuose: 1-⁠2-⁠3 taisyklė

292 valstybiniuose miškuose gali pasistatyti palapinę vienai nakčiai, iš anksto nieko neklausęs. Šis skaičius paimtas iš 2026 m. rugpjūčio 18 d. pranešimo spaudai; senesniuose Naturstyrelsen puslapiuose dar nurodoma 275 (Naturstyrelsen).

1
naktis toje pačioje vietoje, ne daugiau
2
palapinės toje pačioje vietoje, ne daugiau
3
žmonėms skirtos palapinės, ne didesnės

1-⁠2-⁠3 taisyklė galioja tam, kad šios vietos nevirstų kempingais.

Naturstyrelsen, apie laisvą palapinių statymą

Be to:

  • Palapinė turi stovėti po medžiais, ir jos neturi būti matyti: nei nuo pėsčiųjų takų, nei nuo kelių per mišką, nei nuo namų, kaimynų ar kempingų. Jei keliauji toliau, naujos vietos neturi būti matyti iš senosios.
  • Negalima statyti paplūdimiuose ir kopose, net jei apžvalginiame žemėlapyje jie pažymėti, taip pat pievose, pelkėse, viržynuose, laukuose ir laukymėse be medžių, kurie paslėptų palapinę.
  • Laužą kurti galima tik įrengtose laužavietėse, kitur naudok turistinę viryklę su uždaru degikliu. Kai galioja draudimas kurti ugnį, draudžiama ir turistinė viryklė.
  • Valstybiniuose miškuose ir gamtinėse teritorijose eismas motorinėmis transporto priemonėmis neleidžiamas. Atvyksti pėsčiomis arba dviračiu.
Balta geodezinė palapinė pievoje.
Su palapine turi daugiausia vietų, iš kurių rinktis.

Be palapinės: hamakas ir miegmaišis

Naturstyrelsen žemėje gali miegoti po atviru dangumi ant miško paklotės arba ištempti hamaką tarp dviejų medžių. Tentą virš jo gali ištempti tik miškuose, kuriuose leidžiama laisvai statyti palapines. Pasak Naturstyrelsen, paplūdimyje taip pat gali miegoti miegmaišyje ant kilimėlio, bet be palapinės ir be tento, kuris atlieka palapinės funkciją (Naturstyrelsen).

Privatūs miškai ir laukai

Privačiuose miškuose gali vaikščioti tik keliais ir takais, tik nuo 6 val. iki saulėlydžio ir ne arčiau kaip 150 m nuo gyvenamųjų ir ūkinių pastatų. Privačioje nedirbamoje žemėje taip pat galioja laikas nuo 6 val. iki saulėlydžio (gamtos apsaugos įstatymo §§ 23 ir 24). Į laukus be leidimo apskritai negalima eiti. Nakvoti čia galima tik su savininko leidimu.

Automobilių paplūdimiai: važiuoti galima, stovyklauti ne

Danijoje draudžiama įvažiuoti automobiliu į paplūdimį, išskyrus kelias vietas vakarinėje Jutlandijos pakrantėje, kur ženklai nurodo taisykles (Styrelsen for Grøn Arealomlægning og Vandmiljø). Paplūdimiuose, kurie „nuo seno“ naudojami kaip kelias, galioja kelių eismo įstatymas, pavyzdžiui, Vejers, Løkken ir Fanø (gairės, p. 16). VisitDenmark dar mini Rømø, Rødhus–Blokhus–Løkken ruožą ir Tversted ir prašo laikytis vietos ženklų (visitdenmark.de).

Taigi automobilių paplūdimyje stovėjimas yra stovėjimas. Stovyklavimas tai nėra, o palapinę paplūdimyje statyti draudžiama visur. Ką tai reiškia vietoje:

  • Fanø: didelėje paplūdimio dalyje gali važiuoti ne didesniu kaip 30 km/h greičiu, bet ne prie Hønen pietuose ir ne šiaurėje prie Søren Jessens Sand. Automobilį statai pačiame paplūdimyje, tad sek potvynius ir atoslūgius. Stovyklauti paplūdimyje neleidžiama (Fanø Kommune), o salos stovėjimo taisyklės draudžia stovėti nakvynės tikslais (žr. aukščiau).
  • Rømø: įvažiuoti automobiliu į paplūdimį nedraudžiama (DR). Rømø stovėjimo taisyklės, į kurias nurodo Tønder savivaldybė (2026 m. rugsėjo duomenimis), draudžia stovyklauti paplūdimyje, viržynuose, kopose, miškuose ir plantacijose (Rømø stovėjimo taisyklės).
  • Rødhus, Blokhus ir Løkken: nuo Rødhus iki Løkken paplūdimiu važiuoti galima (Visit Nordvestkysten). Paplūdimys ten laikomas privačiu keliu, kuriame galioja kelių eismo įstatymas: pailsėti galima, stovyklauti ne (2023 m. duomenimis). Aplink nuvažiavimą į paplūdimį Blokhus 2023 m. vasarą buvo bandomoji zona be kemperių, 2024 m. vasarai ji pasiūlyta dar kartą (Jammerbugtposten). Pasitikrink ženklus prie nuvažiavimo.
  • Vejers: čia policija skyrė baudas žmonėms iš 16 kemperių, nakvojusiems paplūdimyje (TV Syd).

Trumpai: nuvažiuok, pasimėgauk paplūdimiu ir nakčiai susirask kitą vietą.

Kokia bauda gresia?

Kas Danijoje stovyklauja laukinėje gamtoje, rizikuoja gauti baudą (bøde). Lankymosi gamtoje įsakymas numato baudą už palapinių statymą paplūdimiuose, kopose, miškuose ir nedirbamoje žemėje (§ 28 ir § 31). Tas pats galioja, jei be leidimo esi svetimoje žemėje (mark- og vejfredsloven § 17).

Konkrečios sumos šie įstatymai nenurodo, o oficialaus baudų dydžio už laukinį stovyklavimą policijos, prokuratūros ir borger.dk svetainėse neradome. Pagal Danijos kempingų taisykles nurodymai skiriami žemės savininkui, o ne tau kaip stovyklautojui (gairės, p. 10).

Fiksuota suma taikoma už stovėjimo taisyklių pažeidimus, pavyzdžiui, už naktinio stovėjimo draudimo nepaisymą (borger.dk):

  • 510 DKK (2026 m.), apie 68 €.
  • 1 020 DKK neįgaliųjų vietoje arba prieš įvažiavimą ar išvažiavimą, apie 136 €.
  • Už tą patį pažeidimą ne daugiau kaip trys mokesčiai, po vieną per 24 valandas.
  • Privačiose stovėjimo aikštelėse taikomi operatoriaus kontrolės mokesčiai.

Perskaičiuota pagal 2026 m. spalio 23 d. Danijos nacionalinio banko kursą (Nationalbanken).

Kodėl Danijoje nėra visuotinės teisės į gamtą

Daugelis važiuojančiųjų į Daniją galvoja apie Švediją ar Norvegiją. Ten yra visuotinė teisė į gamtą: Švedijoje allemansrätten nuo 1994 m. įrašyta konstitucijoje (Naturvårdsverket). Norvegijoje pagal lauko veiklų įstatymą gali statyti palapinę nedirbamoje žemėje, ne arčiau kaip 150 m nuo artimiausio gyvenamojo namo ir be savininko sutikimo ne ilgiau kaip dvi paras toje pačioje vietoje (friluftsloven § 9). Net ir ten tai nėra teisė stovyklauti su kemperiu ar kemperine priekaba svetimoje žemėje.

Danijoje tokios teisės nėra. Danijos lankymosi gamtoje taisyklės leidžia tau vaikščioti paplūdimiais, trumpai juose pabūti ir maudytis, eiti per kopas ir miškus ir juose būti, tačiau privačiuose miškuose tik keliais ir takais ir tik dieną (gamtos apsaugos įstatymo §§ 22–25). Palapinė į tai neįeina, automobilis taip pat. Be to, 74 % Danijos gamtos priklauso privatiems asmenims, 20 % valstybei ir 6 % savivaldybėms (Danmarks Statistik, 2017 m., pagal TV 2).

Lietuviui tai gali pasirodyti pažįstama. 15min.lt 2020 m. liepą, remdamasis Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, rašė, kad Lietuvos miškuose su palapinėmis apsistoti galima tik oficialiose stovyklavietėse ir kempinguose, o saugomose teritorijose tik ten, kur tai numato planavimo dokumentai (15min.lt). Kita vertus, LRT 2021 m. duomenimis, Valstybinių miškų urėdija prižiūri daugiau nei 1 250 pažintinių takų, stovyklaviečių, atokvėpio vietų ir kitų rekreacinių objektų, ir visi jie nemokami bei atviri ištisus metus (LRT, 2021 m. liepa). Danijoje panašiai naudojamos Naturstyrelsen primityviosios stovyklavietės ir pastogės, o 292 valstybiniuose miškuose vienai nakčiai palapinę gali pasistatyti ir ne paskirtoje vietoje.

Ką dabar svarsto Danijos vyriausybė

Naujoji vyriausybė, kurią sudaro Socialdemokratiet, SF, Moderaterne ir Radikale Venstre, 2026 m. birželį savo programoje paskelbė, kad sudarys komisiją. Ji turės pasiūlyti konkrečias sąlygas Danijos visuotinei teisei į gamtą (allemandsret), kuri užtikrintų kuo platesnę prieigą prie gamtos ir kartu atsižvelgtų į gamtą, vietos sąlygas bei žemės savininkų privatumą ir teisėtus interesus (Friluftsrådet).

2026 m. spalio 6 d. ministrė pirmininkė Mette Frederiksen apie tai kalbėjo per Folketingo sesijos atidarymą. Ji pasakojo apie Rold Skov mišką, kur galima nakvoti pagal 1-⁠2-⁠3 taisyklę: „Ne daugiau kaip 1 naktis. 2 palapinėse. Po 3 žmones kiekvienoje.“ Didžiojoje Danijos gamtos dalyje to padaryti negalima. „Todėl norime išsiaiškinti, ar ir mes čia, Danijoje, galime turėti visuotinę teisę į gamtą. Pagal Švedijos ir Norvegijos pavyzdį.“ Kad būtų galima „pasistatyti palapinę laukymėje“, „žinoma, gerbiant pačią gamtą, vietos sąlygas ir kaimynus, kurie turi teisę į privatumą“ (kalba, išversta iš danų kalbos).

Pritaria ne visi. Miškų savininkų asociacijos Dansk Skovforening konferencijoje spalio 21 d. ją rengęs konservatorių parlamentaras pasiūlymą pavadino „privačios nuosavybės teisės pažeidimu“ (išversta, Dansk Skovforening).

2026 m. spalio 23 d. duomenimis komisija paskelbta, bet dar nesudaryta, o įstatymo projekto nėra. Tavo kelionei šiame straipsnyje aprašytos taisyklės galioja be pakeitimų.

Apžvalga: kur galima nakvoti?

Čia taisyklės surinktos į vieną vietą. Savo nakvynės būdą rasi lentelėje.

Kur galima nakvoti – pagal nakvynės būdą
Tu miegiKempingasPrivati žemėStovėjimo aikštelėValstybinis miškasLandjord
Kemperinė priekabaTaipNetik labai ribotai, pvz., stovyklavimas ūkyje (ne daugiau kaip 3 vienetai)Nestovyklauti negalimaNeNeneleidžiama
AutonamelisTaipNetik labai ribotai, pvz., stovyklavimas ūkyje (ne daugiau kaip 3 vienetai)Taipkaip stovėjimas (laikykis ženklų, nieko neišskleisk)Nemotorinės transporto priemonės draudžiamosNetik nedideli kemperiai iki VW California dydžio
Stogo palapinėTaipTaipsu savininko leidimuNeišskleista = stovyklavimasNemotorinės transporto priemonės draudžiamosTaip
PalapinėTaipTaipsu savininko leidimuNeTaip292 miškuose (1-2-3 taisyklė) ir primityviosiose stovyklavietėseTaip

Kaip rasti teisėtą vietą

  1. Pasirink savo nakvynės būdą.Transporto priemonei, stogo palapinei ir palapinei galioja skirtingos taisyklės.
  2. Pažiūrėk į žemėlapį.Svetainėje udinaturen.dk rasi primityviąsias stovyklavietes, pastoges ir miškus, kuriuose leidžiama laisvai statyti palapines. Pastoges užsisakai svetainėje book.naturstyrelsen.dk.
  3. Paklausk žemės savininko.Prieš nakvodamas privačioje žemėje, gauk savininko leidimą, geriausia raštu.
  4. Arba užsisakyk gamtos stovyklavietę.Landjord stovyklavietėse viskas suderinta su žemės savininku dar prieš tau išvažiuojant.

Kur čia tinka Landjord

Landjord yra narystė, suteikianti prieigą prie nedidelių gamtos stovyklaviečių privačioje žemėje Danijoje. Yra 31 stovyklavietė: 10 Fiune, 9 Jutlandijoje, 8 Zelandijoje, 3 Miono saloje ir 1 Lolando saloje. Jos įkurtos kartu su žemės savininkais, nuo dvarų iki mažesnių ūkių.

  • Visa vieta tik tavo. Tomis naktimis, kurias užsisakei, niekas kitas tos vietos užsisakyti negali.
  • Paprasta įranga: kompostinis tualetas ir laužo dubuo. Elektros, dušo ir geriamojo vandens nėra, tad vandens atsivežk pats. Prie visų vietų, išskyrus vieną, privažiuoji automobiliu.
  • Laukiami palapinės, stogo palapinės, nedideli kemperiai iki VW California dydžio, perdaryti automobiliai (mikrokemperiai), hamakai ir motociklai.
  • Neleidžiamos kemperinės priekabos, nes jas draudžia savivaldybių leidimai, taip pat sudedamosios palapinių priekabos, dideli kemperiai ir furgonai, didesni už VW California.
  • 1 arba 2 naktys vienam užsakymui. Tai numato savivaldybių leidimai.
  • Šunys laukiami, su pavadėliu prie stovyklos.
  • Draugai, šeima ir vaikai atvyksta nemokamai. Nariu turi būti tik tas, kas užsako.
  • Taip pat ir iš Lietuvos. Gyvenantys ne Danijoje gali tapti nariais ir užsisakyti vietas. Kurios vietos laisvos, matysi dar prieš tapdamas nariu.

Daugiau: stovyklaviečių naudojimo taisyklės, dažniausiai užduodami klausimai, rask vietą, tapk nariu.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar Danijoje leidžiamas laukinis stovyklavimas?

Ne. Danijoje nėra tokios visuotinės teisės į gamtą kaip Švedijoje ar Norvegijoje. Teisėtai nakvoti gali kempinguose, privačioje žemėje su savininko leidimu, primityviosiose stovyklavietėse ir 292 valstybiniuose miškuose, kuriuose leidžiama laisvai statyti palapines. Teisėtai pastatytoje transporto priemonėje miegoti gali.

Ar Danijoje galima nakvoti automobilyje?

Taip, jei automobilis pastatytas teisėtai, taip pat ir poilsio aikštelėse. Tai laikoma stovėjimu. Kai tik pasistatai prieangio palapinę, išskleidi stogo palapinę ar pakeliamą stogą, išsineši stalą ar kėdes, tai jau stovyklavimas, o be leidimo jis draudžiamas. Laikykis ženklų: kai kuriose aikštelėse naktį stovėti draudžiama.

Ar su kemperiu Danijoje galima nakvoti gamtoje?

Tik tiek, kiek tai yra stovėjimas: teisėtoje stovėjimo aikštelėje, nieko neišskleidus ir ten, kur to nedraudžia ženklas. Paplūdimiuose, miškuose ir gamtinėse teritorijose su kemperiu negali nei važiuoti, nei stovėti, nebent eismas ten leidžiamas. Stovyklauti su kemperiu gali kempinguose, kemperių aikštelėse ir stovyklaujant ūkyje.

Kur Danijoje galima statyti palapinę?

Kempinguose, privačioje žemėje su savininko leidimu, 282 nemokamose Naturstyrelsen primityviosiose stovyklavietėse (iki dviejų naktų) ir 292 valstybiniuose miškuose, kuriuose leidžiama laisvai statyti palapines (vienai nakčiai). Paplūdimiuose ir kopose palapinę statyti draudžiama.

Kas yra 1-⁠2-⁠3 taisyklė?

Ji galioja valstybiniuose miškuose, kuriuose leidžiama laisvai statyti palapines: ne daugiau kaip 1 naktis toje pačioje vietoje, ne daugiau kaip 2 palapinės, palapinės ne didesnės nei trims žmonėms. Palapinė turi stovėti po medžiais, ir jos neturi būti matyti nuo takų, kelių ir namų.

Ar Danijoje yra visuotinė teisė į gamtą?

Ne. Danijos lankymosi gamtoje taisyklės leidžia tau vaikščioti paplūdimiais, miškais ir kopomis, bet ne statyti ten palapinės. Vyriausybė paskelbė, kad išsiaiškins, ar Danija gali turėti visuotinę teisę į gamtą pagal Švedijos ir Norvegijos pavyzdį. 2026 m. spalio 23 d. duomenimis komisija tam dar nesudaryta, o taisyklės galioja be pakeitimų.

Kokia bauda gresia už laukinį stovyklavimą Danijoje?

Kas stato palapinę ten, kur draudžiama, arba nakvoja svetimoje žemėje be leidimo, rizikuoja gauti baudą. Konkrečios sumos įstatymai nenurodo. Už stovėjimo draudimo pažeidimą paprastai tenka sumokėti 510 DKK (2026 m.), apie 68 €.

Ar galiu atvažiuoti į Landjord su kemperine priekaba ar autonameliu?

Ne. Kemperines priekabas draudžia savivaldybių leidimai, dideli kemperiai ir autonameliai taip pat neleidžiami. Laukiami nedideli kemperiai iki VW California dydžio, mikrokemperiai, automobiliai su stogo palapine, palapinės, hamakai ir motociklai.

Ar straipsnis buvo naudingas?

Šaltiniai

  1. Vejdirektoratet, Naturstyrelsen ir kt.: Vejledningsnotat om autocampere (2024 m. birželio 17 d.) vejdirektoratet.dk
  2. Naturstyrelsen: Hvad er reglerne for autocampere? (2024 m. birželio 18 d.) naturstyrelsen.dk
  3. Naturstyrelsen: Fri teltning naturstyrelsen.dk
  4. Naturstyrelsen: Primitive overnatningspladser og shelters naturstyrelsen.dk
  5. Naturstyrelsen, 2026 m. rugpjūčio 18 d. pranešimas spaudai via.ritzau.dk
  6. Adgangsbekendtgørelsen (BEK 852, 2016 m. birželio 27 d.) retsinformation.dk
  7. Naturbeskyttelsesloven (LBK 927, 2024 m. birželio 28 d.) retsinformation.dk
  8. borger.dk: Parkering borger.dk
  9. Ministrės pirmininkės kalba per Folketingo sesijos atidarymą, 2026 m. spalio 6 d. stm.dk
  10. 15min.lt: Palapinių statymas Lietuvos gamtoje – kur galima ir kur ne (2020 m. liepos 29 d.) 15min.lt
  11. LRT: Žemėlapyje – virš 1250 pažintinių takų, stovyklaviečių, atokvėpio vietų ir kitų rekreacinių objektų (2021 m. liepos 2 d.) lrt.lt

Andreas Groth ClausenLandjord įkūrėjasAndreas įkūrė Landjord ir yra Landjordejere asociacijos pirmininko pavaduotojas. Jis rašo apie nakvynę gamtoje, apie taisykles ir apie žemės savininkus, kurie užleidžia vietos gamtai.

Dalytis el. paštu